prasmegėlis

prasmẽgėlis, -ė smob. (1) 1. kas buvo prasmegęs: Svečiai išvydo išlendant iš po grindų prasmegėlę lovą rš. 2. prk. gaišuolis: Toks prasmẽgėlis, kad jį kelmai! Kur nueina, te ir prasmenga, prapuola! Krs. 3. prk. kas mažas, menkas: Tėvai koki didžiuliai, o sūnus tokis prasmẽgėlis, kad iš žu stalo neregėt Rod. Linų žuogana (varsna), ir tiej prasmẽgėliai Rod.